THE,en

ŽODIS

Gyvenimas

(Tęsinys)

Stiprių troškimų turintis žmogus, kuris ieško galios jį naudoti tai, ką jis suvokia kaip savo interesą nepriklausomai nuo kitų, gali įgyti galią ir gali pratęsti savo gyvenimą pasaulyje tam laikui, kuris paprastam žmogui atrodo amžinai. Įgytosios galios turi reaguoti į jį ir sutraiškyti jį, nes savo proto požiūriu jis tapo kliūtimi žmonijos pažangos kelyje. Įstatymas reikalauja pašalinti visas kliūtis žmonijos gerovei ir pažangai. Tvirto ir savanaudiško žmogaus veiksmai tam tikrą laiką gali pažeisti įstatymą. Atrodo, kad jie tik ją sulaužė. Nors žmogus gali prieštarauti įstatymams, trukdyti ar atidėti jo veikimą, jis negali jo nenukrypti amžinai. Jėga, kurią jis daro prieš įstatymą, sugriebs jo jėga. Tokie vyrai nėra įtraukti į tai, kas čia parašyta Gyvenimo amžinai. Tai, kas pasakyta, bus naudinga tik tiems, kurių motyvas gyventi amžinai yra, kad jie sugebės tarnauti žmonijai, ir kad jų pasiekimas gyvenimo būseną amžinai bus geriausias iš visų būtybių.

Tas, kuris ėmėsi arba imasi trijų žingsnių pirmiau minėtos gyvenimo link, norėdamas pamatyti, kad jis miršta, atsisakyti mirties būdo ir nori gyvenimo būdo ir pradėti gyventi, turėtų susipažinti su tam tikrais pasiūlymais kurį jis įrodys ir parodys sau, kaip jis ir toliau tęsia savo gyvenimą amžinai.

Viena įstatymo nuostata taikoma visose pasireiškusios visatos keturių pasaulių dalyse.

Keturi pasauliai yra fizinis pasaulis, psichinis pasaulis, protinis pasaulis ir dvasinis pasaulis.

Kiekvieną iš keturių pasaulių reglamentuoja jos pačios įstatymai, kuriems taikomas vienas universalus įstatymas.

Visi dalykai kiekviename pasaulyje gali keistis, nes šiame pasaulyje žinomi pokyčiai.

Be keturių pasaulių yra pirminė šakninė medžiaga, iš kurios visi atsiskleidžia pavasarį iš sėklos. Be to, visa apimanti ir visa pasireiškianti yra visa.

Savo pirminėje būsenoje medžiaga yra nereglamentuojama, ramybėje, homogeniška, vienoda visoje ir yra nesąmoninga.

Medžiaga vadinama įstatymu.

Parodymas prasideda nuo tos medžiagos dalies, kuri tampa aktyvi.

Kiekvienoje tokioje apraiškoje medžiaga atskiriasi į galutines vieneto daleles.

Galutinis vienetas negali būti suskirstytas ir sunaikintas.

Kai jis pradeda pasireikšti, tas, kuris buvo medžiaga, nustoja būti tas pats ir tampa dviguba jo veikloje.

Iš kiekvienos galutinės padalinio išreikšto dvilypumo ateina visos jėgos ir elementai.

Tai, kas tampa pasireiškimu, vadinama medžiaga, kuri yra dviguba kaip dvasinė ar materialioji dvasia.

Medžiaga susideda iš galutinių vienetų įvairiais deriniais.

Keturi pasireiškę pasauliai susideda iš galutinių vienetų, kurių medžiaga yra sudaryta.

Kiekvieno iš keturių pasireiškusių pasaulių klausimas yra kuriamas arba pagal inversiją, arba pagal evoliucijos liniją.

Involiucijos linija galutinių vienetų kilmei vystosi nuo dvasinio pasaulio per protinius ir psichinius pasaulius iki fizinio pasaulio.

Nuoseklus vystymosi etapas žemyn inversijos linijoje yra kvėpavimas, dvasia, gyvybės reikalas, formos medžiaga, lytinė medžiaga ar fizinė medžiaga.

Evoliucijos linija galutinių vienetų vystyme yra nuo fizinio pasaulio per psichinius ir psichinius pasaulius iki dvasinio pasaulio.

Plėtros etapai, kylantys palei evoliucijos liniją, yra lyties dalykas, noro reikalas, minties dalykas ir individualumas.

Galutiniai vienetai, kurie yra kuriami ant inversijos linijos, yra sąmoningi, bet nežinomi.

Galutiniai vienetai, kuriami evoliucijos linijoje, yra sąmoningi ir protingi.

Galutiniai vienetai, kurie yra kuriami evoliucijos kontrolės linijoje ir sukelia galutinius padalinius į involiucijos liniją veikti tokiame pasaulyje, kuriame juos valdo protingi vienetai.

Viename iš pasaulių pasireiškimai yra nežinomų galutinių padalinių derinių rezultatas ir jų, kaip protingų vienetų, jiems suteiktų krypčių rezultatų rezultatas.

Kiekvienas vienetas pasireiškia laipsniu, vadinamu dvasia ir kas vadinama materija.

Tai, kas vadinama dvasia ir tai, kas vadinama materija, yra priešingi aspektai, atskleidžiantys kiekvieno vieneto pasireiškiančią pusę.

Trumpai tariant, kiekvieno vieneto pasireiškimo pusė vadinama medžiaga.

Medžiaga turi būti žinoma kaip dvasia, kita vertus, materija.

Kiekvieno vieneto neatpažįstama pusė yra medžiaga.

Kiekvieno vieneto pasireiškimo pusė gali būti subalansuota ir išspręsta į to paties vieneto neatskleidžiamą pusę.

Kiekvienas galutinis vienetas turi praeiti per visus vystymosi etapus nuo invazijos linijos, nuo dvasinio pasaulio iki fizinio pasaulio, prieš tai galutinis vienetas gali pradėti vystytis evoliucijos linijoje.

Kiekvienas galutinis vienetas turi eiti per visus vystymosi etapus nuo aukščiausio, nuo pirminės dvasios dvasiniame pasaulyje iki tankiausio materijos fiziniame pasaulyje, ir turi eiti per visus vystymosi etapus nuo žemiausio fiziniame pasaulyje iki aukščiausio lygio. dvasinis pasaulis.

Kiekvienas unintelligent galutinis vienetas yra verčiama dvasia pobūdis veikti kaip vadovaujama pažangių galutinių vienetų, kol šis galutinis vienetas tampa protingas galutinis vienetas.

„Unintelligent“ galutiniai padaliniai tampa protingais galutiniais padaliniais, susiejant juos su protingais galutiniais padaliniais, nes jie užbaigia savo plėtrą inversijos linijoje.

Neaiškūs galutiniai padaliniai nėra atsakingi už savo veiksmų rezultatus.

Kai galutiniai padaliniai tampa protingi ir pradeda vystytis evoliucijos linijoje, jie tampa atsakingi už savo veiksmus ir už tai, ką jie daro norėdami atlikti nežinomus galutinius vienetus.

Kiekvienas galutinis padalinys turi vystytis per visus būtybės, kaip protingo galutinio vieneto, etapus.

Žmogus yra galutinis vienetas, kuris yra protingas ir kuris yra vystymosi etape.

Žmogus turi savo laikymą ir yra atsakingas už nesuskaičiuojamus kitus, bet nežinomus galutinius vienetus.

Kiekvienas galutinis vienetų rinkinys, kurį protingas galutinis vieneto žmogus turi savo laikymo metu, priklauso vystymosi etapams, per kuriuos jis praėjo.

Žmogus yra su juo organizacijoje, kuriai jis valdo galutinius visų involiucijos ir evoliucijos plokštumų vienetus iki evoliucijos etapo, kurį jis pasiekė.

Žmonės gali išaugti iš pasireiškusių pasaulių ir į tai, kas yra neatskleista, iš esmės vienodos medžiagos savyje, kaip neatskleidžiančioje pusėje.

Žmogaus galia dvasinėje medžiagoje, kuri yra jo kaip galutinio vieneto pasireiškimo pusė, gali sukelti patys pokyčius, kuriais jis nustoja veikti pakaitomis kaip teigiamas, neigiamas, dvasinis ar materiali.

Keičiantis šiems priešingams, žmogus, kaip protingas galutinis vienetas, išnyksta iš vienos plokštumos pasaulyje ir pereina į kitą plokštumą ar pasaulį ir pereina nuo tų ir vėl atsiranda.

Kiekvienoje plokštumoje ar pasaulyje, kuriame yra pagrindinis žmogus, jis pasirodo pats arba žino apie save pagal tos pasaulio ar plokštumos sąlygas, o ne kitaip.

Kai protingas galutinis vieneto žmogus palieka vieną lėktuvą ar pasaulį, jis nustoja žinoti apie save pagal tos plokštumos ir pasaulio sąlygas ir suvokia save pagal lėktuvo ir pasaulio, į kurį jis eina, sąlygas.

Neišsivysčiusios ir nesubalansuotos ir neišsamios būsenos ir sąlygos protingo galutinio vieneto žmogaus pasireiškiančioje pusėje sukuria norą vystytis, subalansuoti, užbaigti, ir yra nuolatinių pokyčių priežastys.

Kiekvienas protingas galutinio vieneto žmogus pasirodo priešingoje pusėje.

Kiekvienas iš savęs pasireiškiančios pusės, kaip intelektualaus galutinio vieneto, prieštaravimas siekia susivienyti su kita ar išnykti.

Nors intelektualiojo galutinio vieneto žmogui pasireiškiančioje pusėje yra pokyčių, atsiras skausmas, sumišimas ir konfliktai.

Žmogus kaip protingas galutinis vienetas ir toliau pasirodys ir išnyks ir išnyks skirtinguose pasauliuose pagal pasaulio reikalingas sąlygas, ir turi ištverti pojūčių ir pokyčių kankinimus ir nežino apie save, nes jis iš tikrųjų yra protingas galutinis kol jis bus suimtas ir sustabdo priešingų konfliktų atsiradimą galutinio vieneto, kurį jis yra, akivaizdoje.

Žmogus gali sulaikyti pokyčius ir sustabdyti šių priešybių konfliktą, apmąstydamas ir suvokdamas ir susiejant save su savimi neišpažįstamos pusės, kaip protingo galutinio vieneto, vienodumu ar vienybe.

Protas yra galutinio vieneto kūrimo etapas.

Galutinio vieneto pasireiškiančios pusės priešai gali būti subalansuoti ir vieningi.

Kai galutinio vieneto pasireiškiančios pusės priešingybės yra subalansuotos ir vieningos kaip viena, priešingybės nustoja būti priešingos, o dvi tampa viena, o ne viena iš priešingų.

Tai, kuria galutinio vieneto pasireiškiančios pusės priešai tampa vieningi, yra vienybė ar vienodumas, kuris yra neatskleidžianti šios galutinio vieneto pusė.

Tai, kas tapo galutinio vieneto pasireiškiančios pusės priešais, tapo turiniu.

Galutinio vieneto, kuris suvienijo ir vėl tapo viena, pasireiškiančioji pusė turi prieštaringą medžiagą ir yra neatpažįstančios pusės vienodumas.

Tas protingas galutinis vienetas, kuriame yra dvi jo pasireiškiančios pusės priešingos savybės, ir kuri turi atgimimą turinčią medžiagą, yra ne tas pats, kaip ir medžiaga, nors ji pati identifikuoja medžiagą.

Tai, kas pati save išsiaiškino su savimi ar turiniu, yra išmintis, išminties principas; neatskleidžianti pusė išlieka esminė.

Išminties principas žino ir padeda ir identifikuoja save su kiekvienu galutiniu vienetu pasireiškiančiuose pasauliuose ir turiniu, pasireiškusių pasaulių šaknimi.

Per tą pačią dalį, kuri yra materialus, išminties principas žino ir veikia su kiekvienu galingu kiekvienos pasaulio vienetu, esančiu involiucijos linijoje.

Pagal galimą išminties principo, kuris yra kiekviename protingame vienete, vienodumą, išminties principas žino kiekvieną protingą galutinį vienetą kiekviename iš pasireiškiančių pasaulių evoliucijos linijoje.

Išmintingumo principas egzistuoja visuose pasauliuose esančiais galutiniais padaliniais, tačiau jis neparodo jo buvimo kaip formos ar formos.

Išminties principas išreiškia savo buvimą tik tuo, kad jausmas ar suvokimas yra vienodas su visais dalykais ir visais dalykais bei gera valia visoms reikmėms.

Valia yra galios šaltinis, kuriuo išminties principas pasireiškia savo buvime bet kuriame pasaulyje.

Ar yra neprijungtas ir nekvalifikuotas.

Kaip žmogus yra galutinis vienetas jo pasireiškiančiose ir neatskleidžiančiose pusėse, taip pat yra ir keturi pasauliai, jų pasireiškiančiose ir neaiškiose pusėse.

Protingas galutinis vieneto žmogus yra kiekvienos pasaulio atstovas savo pasireiškiančiose ir neatrodančiose pusėse, ir viso.

Tas pats įstatymas ir įstatymai, kurie galioja visame pasaulyje ir kiekviename pasaulyje, veikia žmogui ir jo organizacijai.

Kaip protingas galutinis vienetas žmogus veikia su galutiniais vienetais, kurie yra su juo ir jo laikymo metu, jie veikia kitus galutinius vienetus kiekviename pasaulyje, su kuriuo jie yra susiję.

Galutiniai vienetai skirtinguose pasauliuose reaguoja, kaip juos veikė galutiniai padaliniai, laikydami žmogų, ir visi savo ruožtu reaguoja į žmogų.

Protingo vieneto žmogaus protas veikia pats ir panašiai veikia ir visos proto, taip pat ir viso proto protas reaguoja į protingą galutinį vieneto žmogų.

Šie teiginiai iš karto negali būti akivaizdūs. Bet jei jie juos perskaitys ir taps intymūs su jais, jie įsisąmonins savo protą ir taps savaime suprantami priežasties. Jie padės žmogui jo pažangos link amžinai suprasti gamtos veikimą jo viduje ir paaiškinti save sau.

Gyvenimas amžinai nėra gyvenimo malonumas. Gyvenimas amžinai nėra skirtas savo bičiulių išnaudojimui. Gyvenimas amžinai reikalauja didesnės drąsos, nei drąsiausio kareivio, daugiau uolumo, nei turi labiausiai aistringą patriotą, visapusiškesnį dalykų suvokimą, nei turi geriausius valstybininkus, gilesnę meilę, nei turi labiausiai atsidavusią motiną. Tas, kuris gyvena amžinai, negali kaip kareivis kovoti ir mirti. Pasaulis nemato ir negirdi apie kovas, kurias jis daro. Jo patriotizmas neapsiriboja vėliava ir gentimi bei žeme, ant kurios nukrenta jo šešėlis. Jo meilė negali būti matuojama kūdikio pirštais. Ji pasiekia iš abiejų šiuolaikinių pusių toms būtybėms, kurios praėjo ir kas dar turi ateiti. Jis turi pasilikti, kol žmonių šeimininkai eina, eina ir eina, pasiruošę suteikti jiems pagalbą, kai jie yra pasiruošę ir gaus. Tas, kuris gyvena amžinai, negali atsisakyti savo pasitikėjimo. Jo darbas yra ir žmonijos rasėms. Jo darbas bus baigtas ir galbūt ne tada, kol jo didžiosios šeimos jauniausias brolis galės paimti savo vietą.

Gyvenimo procesas amžinai, labai tikėtina, yra ilgas ir sunkus kursas, kuriam reikia didžiosios charakterio ir nuosaikumo. Su tinkamu motyvu nebebus baimės pradėti kelionę. Tas, kuris prisiima jį, nebebus nustebintas jokia kliūtimi, nei baimė jį užimti. Vienintelė priemonė, kuria baimė gali paveikti ir įveikti jį, yra tada, kai jis yra išperytas ir slaugomas jo paties neteisingu motyvu. Baimė neranda jokios tinkamos vietos su tinkamu motyvu.

Atėjo laikas vyrams suvokti, kad juos neša gyvenimo srove, o po kurio laiko juos apima mirtis. Atėjo laikas pasirinkti nebūti tokiam apimtam, o naudoti srautą, kad galėtumėte saugiai neštis ir gyventi amžinai.

(Tęsinys)